2012 m. vasario 24 d., penktadienis

Dangaus mėlynumas

 Jau koks pusmetis mane persekiojo idėja kažką žydro padaryt. Dievinu melsvą dangų, nesvarbu ar tai žiema, kai lauke -30, ar vasara +30. Svarbiausia giedras dangus. Gal melsva vilties spalva?.. Nežinau, bet ši spalva man pati pačiausia nuo pat vaikystės.
 Skiautinukas švelnių melsvų tonų, na norėjosi kažko ryškaus, juk tai manau bus skirta vaikui ar vaiko kambariui, tad ryški spalvelė priduos žaismingumo.
 Zuikis... Ech, juk savo mažylius dažnai vadiname zuikiais, ane?
 Le Lin d'Isabelle dizainus pamačius įsimylėjau, neperdedu, na jie tokie šilti, dvelkiantis ramybe, mieli, jaukūs, vaikiški...  Ne išimtis ir šis zuikis.

O čia mano megztinukai megzti mano sūneliui beveik prieš 11 metų. Jau buvau ir pamiršus koks jis buvo mažytis mano zuikis... be proto laimingi buvom... Tai tiesiog didelis paptastų provincijos medikų stebuklas, kurių atidi priežiūra jį mums išsaugojo... Tai supratau tik dabar, kad  labai mažas žingsnis buvo tarp gyvybės ir netekties, bet niekas tada nė nesusimąstė ir dabar gal nepagalvoja.
Man vaiko atėjimas didelis stebuklas ir dar didesnė likimo dovana.

1 komentaras:

  1. Kokia meilybė tas zuikutis ir skiautina, kažkas nepaprastai mielo ir jaukaus! Puikiai tave suprantu, kartais tas mažylių atėjimas būna per plauką...

    AtsakytiPanaikinti