2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis

"Skruzdėlynas"



Kažkaip apsileidau ir nieko neberuošiau Velykoms... Skaudžios jos man... Vistiek važiuosim, pas vienus tėvus, pas antrus... O galvelė neišmąstė kuo čia savo gomurius pradžiugint, tad ryžausi ekstrymui- "Skruzdėlyno" kepimui. Jį buvau kepus, arba tiksliau buvus pagalbine, kai mama kepė savo 10ų vestuvinių metinių proga. Jei... tada man tebuvo NET 9 metai, tikrai jau didelė atrodžiau, patikėjo karštuose riebaluose verdančius lapus vartyt ir išimt. 25 metų pertrauka ir vuolia viena pati viską padariau, aišku dariau viską kai nieko namie nebuvo, jei nepavyks greit viską likviduoju, kad nepasijuoktų.
"Skruzdėlynas" iškeptas, vyras grįžęs pietauti "prabą" nuėmė ir sakė - galėsi toliau kept, dar yra kalnas tėvuko medaus. Tai va, viskas pavyko, dar vyras pagyrė , kad labai gerai tešla paruošta - trapi, rodos burnoj tirpsta... Tai va, pasirodo šį tą sugebu daugiau, ne vien tik kotletus.

RECEPTAS.
5 kiaušiniai,
5 šaukštai grietinės,
4 stiklinės miltų,
žiupsnelis druskos,
aliejaus virimui ( aš sunaudoju apie 0,7-0,8 l).
Padažas:
dirbtinio medaus stiklinė,
stiklinė cukraus,
30 g sviesto,
pora šaukštų vandens,
1šaukštas grietinės (man sueina viso 200g grietinės kartu su tešla).
Kadangi medaus turim daugiau nei daug, tai vietoj dirbtinio medaus ir cukraus naudoju bičių medų.

Tešlą gerai išminkyt ir gale kokį gerą pusvalandį daužyt kočėlu, tada trapesni lakštai gaunasi, tokios kaip mažos pūsliukes tešloj pradeda darytis (galima labai gerai emociškai išsikraut arba kviest vyra į talką).
Tešlą kočiot popieriaus lapo storio, kuo ploniau, peršviečiamo storio idealu.
Tiesa papuošimui nepamirštam aguonų ir tamsių razinų (ech, šį kart lentynos tuščios buvo, suėjo ir geltonos razinos).
Lakštus mirkom saldžiam padaže ir dėliojam, klijuojam... Foto matyt kiek padariau iš 1 "normukės" produktų, beje padažo man reik beveik dvigubai daugiau ir geriau kol karštas padažas, lengviau klijuot, jis skystesnis būna, mažiau reik.
Kad tešla neliptų galima patept stalo paviršių aliejum (aš radau niekur nenaudojama plastikinį patiesalą, toks kur su visokiais gyvūnais ir pan. būdavo), o kočiojimui idealiai tinka šampano butelis, bet jo neradau namie, tad ėmiau "Barborytės" sulčių buteliuką.
Rodos viską surašiau, jei ką dar prisiminsiu , vėliau parašysiu

4 komentarai:

  1. Ojej... Man net tas jų salsvas kvapas pasklido... Zinok ir man primine mama, vaikyste, kai lygiai taip pat kepdavau tuos lakštus riebaluose, o mama tik spedavo tesla kocioti. Dieve, bet kaip gaila, kad tiek jos rankomis kurtu valgio sedevru taip ir neperemiau is jos, vis atrode, kad bus dar to laiko... Ramunyt, ar galesi pasidalint receptuku, labai prasysiu...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Laura papildžiau savo postą receptu ir praktiniais pastebėjimais.

    AtsakytiPanaikinti